Spalio 4 dieną minima Pasaulinė gyvūnų diena. Kodėlgi jos neatšventus skaitant eilėraščius apie gyvūnus? :)
Ta proga:
2022 m. 5 mano mėgstami eilėraščiai apie gyvūnus vaikams:
1. Anzelmas Matutis „Vilko uoga“ (toks šiek tiek su senoviniais gąsdinimo elementais, bet kadangi mėgstamiausias nuo vaikystės, negaliu neįtraukti! Jis yra tik 1980-ųjų eilėraščių rinkinio „Margaspalvė genio kalvė“ leidime, kitur nerasite. Jei smalsu paskaityti, parašykite man, atsiųsiu);
2. Gintaras Grajauskas „Baladė“ (aišku, galima ginčytis, ar drakonas priskirtinas prie gyvių. Taip pat - ar „harum harum“ yra su gyvūnais susijęs garsažodžis. Bet, spręsdama pagal savo patirtį, manau, kad vaikams nuo 8 m. visai įdomiai susiklausytų. Bent jau mums jis puikiai suėjo, kai prasidėjo karas ir nieko, išskyrus poeziją, sūnui kurį laiką negalėjau skaityti);
3. Shel Silverstein „Early bird“ (tik keturios eilutės, bet genialus! Skaitantiems ir klausantiems angliškai);
4. Ramutė Skučaitė „Lopšinė“ (tikrai žinot: „Skuba rieda troleibusai, lylia lylia" – dar vienas vaikystės sentimentas. Šis be siaubų, tinka ir patiems mažiausiems );
5. Mano vaikystės mentoriaus, šviesaus atminimo Sigito Poškaus „Buvo“ (kikenu kaskart jį skaitydama. Apie kiškį, kuris... prisikiškino! Iš knygos "Šokanti karvė, arba Maišatynė“. Šį atradau tik suaugusi. Tinka nuo 7-8 m.).
P.S: įtariu, kad mano knygos "Kaip sutramdyti žvėryną?" personažai irgi tikisi būti pasveikinti Pasaulinės gyvūnų dienos proga. Pamiršau jiems pasakyti, kad jie nėra tikri gyvūnai, o tik didelių vaiko jausmų, nepatogumų ir kasdienybės iššūkių simboliai... 🥴